Bendrovė „Opel“ vis aukščiau kelia elektromobilumo vėliavą. 2024-ieji jai taps ypatingais metais – pirmą kartą „Opel“ istorijoje kiekvienas modelis turės savo elektrinę versiją. Tačiau, ko gero, dar įspūdingiau atrodo faktas, kad pamatus prieinamų novatoriškų automobilių gamybai Vokietijos bendrovė padėjo lygiai prieš 125 metus.
1899 m. sausio 21 d. Wilhelmas Opelis, įmonės įkūrėjo Adamo Opelio sūnus, su šaltkalviu Friedrichu Lutzmannu pasirašė Motorwagenfabrik įsigijimo sutartį. Motorinių transporto priemonių gamykla tapo startine „Opel“ automobilių gamybos baze. Taip prasidėjo nauja era.
Jos istorija buvo rašoma toli už Riuselsheimo (Rüsselsheim), kur įsikūrusi įmonės būstinė, ribų. Iki tol sėkmingai siuvimo mašinas ir dviračius gaminusi bendrovė „Opel“ lygiai prieš 125 metus įžengė į sau nežinomą teritoriją.
Nuo to laiko iš Europos gamyklų išriedėjo daugiau nei 75 milijonai „Opel“ automobilių. Vienas iš dabartinių bestselerių – naujausios kartos „Opel Astra“ – yra iš Riuselsheimo. Šiandien, bendrovei minint 125-ąsias automobilių gamybos metines, nuo surinkimo linijos juda inovatyvus kompaktinės klasės modelis su pažangiomis technologijomis ir elektrine pavara.
„Dabar esame naujos eros aušroje – taip kaip prieš 125 metus. Tada įmonė „Opel“ įžengė į automobilių amžių ir tapo šios srities pradininke. Šiais laikais ji yra elektrifikacijos pionierė, siūlanti individualius mobilumo be išmetalų sprendimus. Tokius kaip naujasis „Astra Sports Tourer Electric“. Tiek pirmasis „Opel“ automobilis, tiek šis modelis yra kilę iš Riuselsheimo. Didžiuojamės šiuo paveldu, todėl švęsime 125 metų „Opel“ automobilių gamybos metines po elektromobilumo vėliava“, – sako įmonės generalinis direktorius Florianas Huettlis.
Nuo siuvimo mašinų ir dviračių iki automobilių
„Opel“ sėkmės istorija prasidėjo 1862-aisiais, kai Adamas Opelis Riuselsheime sukūrė savo pirmąją siuvimo mašiną. Tuomet buvo pakloti įmonės pamatai. Netrukus „Opel“ tapo vienu didžiausių siuvimo mašinų gamintojų Vokietijoje. Jo produkcija pasiekdavo visą Europą. Pradėjęs gaminti dviračius, jis sėkmingai įsitvirtino ir šioje srityje.
Pirmasis dviratis su aukštu ratu (angl. penny-farthing) buvo pagamintas Riuselsheime 1886 m. Taip „Opel“ tapo vienu pirmųjų dviračių gamintojų Vokietijoje. 1920-aisiais – jau lygiagrečiai su automobilių verslu – „Opel“ tapo didžiausiu pasaulyje dviračių gamintoju. Tokią sėkmę pasiekė tuomet jau mirusio įmonės įkūrėjo sūnūs.
Taip pat jie sumanė pakeisti įmonės „Opel“ transporto priemonių asortimentą. Dėl dviračių verslo nuosmukio 1890 m. broliai Opeliai ieškojo naujų gaminių nišų ir apsistojo ties automobiliais. Fritzas ir Wilhelmas Opeliai 1897 m. apsilankė pirmoje Vokietijos automobilių parodoje Berlyne ir ten susitiko su F. Lutzmannu.
Patyręs šaltkalvis automobilius gamino nuo 1894-ųjų, todėl turėjo kompetencijų, kurių ieškojo broliai Opeliai. Jis pakvietė brolius į savo gamyklą Desau (Dessau) – čia Fritzas ir Wilhelmas iškart suprato automobilių gamybos potencialą.
Nors iš pradžių visi galvojo apie bendradarbiavimą, broliai pateikė F. Lutzmannui patrauklų pasiūlymą perimti visą gamybą, įskaitant žemę, pastatus ir dirbtuvių įrangą. 1899 m. sausio 21 d. W. Opelis ir F. Lutzmannas pasirašė 116 tūkst. 887 markių vertės pirkimo–pardavimo sutartį ir gamykla tapo Opelių nuosavybe.
Visa įmonė, įskaitant darbuotojus ir techniką, buvo perkelta iš Desau į „Opel“ būstinę Riuselsheime. Pats F. Lutzmannas buvo paskirtas naujojo fabriko pardavimo vadovu.
„Opel“ ne tik įsigijo gamybos linijas bei patentus, bet ir perėmė ilgametę variklinių transporto priemonių konstravimo patirtį. Nuo tada F. Lutzmannas ir atrinkti „Opel“ dviračių gamyklos darbuotojai pradėjo gaminti automobilius specialiai tam pastatytose patalpose. Pirmieji naujų modelių reklaminiai skelbimai pasirodė dar 1899 m. pavasarį ir skelbė: „Opel“ automobiliai yra geriausi“.
Naujausias pasiekimas – „Astra Sports Tourer Electric“
