Norint išsaugoti pradinę automobilio išvaizdą ir ja mėgautis, rekomenduojama reguliariai rūpintis kėbulu ir salonu. Tokiomis sąlygomis, kai kėbulą kasdien neigiamai veikia užteršta miestų atmosfera, kelių druskos ir akmenys, tinkama ir reguliari priežiūra labai svarbi: jei nuspręstumėte parduoti, geros išvaizdos automobilis kainuos gerokai daugiau.

Daug virinimo siūlių, perdangų ir tarpų sudaro palankią terpę kauptis drėgmei ir purvui. Jie sukelia koroziją. Plonas lakštinis plienas, iš kurio gaminami kėbulai, yra puikus rūdžių „maistas“.

Palankias sąlygas korozijai vystytis sukuria:

• laikančiųjų kėbulo detalių įtampa ir vibracija;
• įmantrios konstrukcijos su uždaromis ertmėmis;
• įvairūs papuošalai, dažnai be skonio ir saiko, sukabinėti ant automobilio;
• metalo kokybė, kai gavusi drėgmės kiekviena pora tampa mikroelementu;
• daug kuro degimo elementų ir anglies dvideginio ore; susimaišę su drėgme jie sukuria sieros rūgštį.

Viena pagrindinių sąlygų norint ilgiau išsaugoti automobilį – laikyti jį švarų. Norint veiksmingai kovoti su automobilio „priešais“, reikia juos pažinti.

Purvas – tai sudėtingas daugiasluoksnis darinys iš dujų, dulkių, suodžių, asfalto ir tepalų dalelių. Čekų mokslininkai ištyrė, kad viršutinį sluoksnį sudaro laisvai limpančios silikatų dalelės su organinėmis priemaišomis. Jį nesunku nuplauti vandeniu. Antras sluoksnis – išmetamųjų dujų liekanos, suodžiai, asfalto dalelės, vabzdžiai ir riebalai. Jį galima nuplauti automobiliniu šampūnu. Trečiąjį sluoksnį sudaro poliruojamųjų ir konservuojamųjų priemonių likučiai ir nubyrėję dažai ar lakas. Ketvirtąjį sluoksnį sudaro pigmento dalelės, apsuptos laisvųjų dalelių, kurias išskiria sintetinės smalos. Paskutinius du sluoksnius galima pašalinti chemiškai arba naudojant šveičiamąsias pastas.

Atminkite, kad automobilis neturi ilgai laukti valymo, ypač pasivažinėjus per purvus ir balas. Purvas klastingas, nes gali prasiskverbti į dažus ir juos pažeisti. Plauti reikia laikantis taisyklių. Kėbulą geriausia plauti šaltu ar šiltu vandeniu ir automobiliniu šampūnu. Kai kurie vairuotojai mėgsta plauti automobilius aukšto spaudimo srove. Šito reikėtų vengti, nes kenkia automobiliui. Kenksmingas ir kitas kraštutinumas, kai mėginama dulkes ir purvą nutrinti sausu skuduru.

Optimaliausias automobilio plovimas: ant vandentiekio čiaupo užmauta žarna, kibire vanduo su automobiliniu šampūnu; plauti geriausia šepečiu ar teptuku su minkštais plaukais, nes skudurėlyje arba kempinėje gali būti smiltelių, kurios tikrai paliks pėdsakų. Kėbulą gausiai sudrėkinti vandeniu iš žarnos – purvas suminkštėja ir jį lengva nuplauti. Pradėti reikia nuo stogo: užtepti plaunamojo mišinio, o paviršių drėkinti vandeniu ir gerai nuplauti plovimo mišinį, nes atskiri šampūno komponentai išdžiūvę gali pakenkti dažams. Visgi automobiliniais šampūnais per daug žavėtis nereikia ir naudoti ne daugiau kaip du kartus per mėnesį. Nuplovus automobilį reikia sausai nušluostyti. Džiūdami lašai palieka pėdsakų. Lašai pavojingi, jei pasirodo saulė, nes jie veikia kaip lęšiai ir palieka ryškių pėdsakų. Šviečiant saulei ar iškart po važiavimo automobilio plauti nereikėtų, nes staigus temperatūrų pokytis gali pakenkti dažams.

Tiesa, būna atvejų, kai reikia naudoti tekančią srovę su spaudimu. Žiemą, kai keliai barstomi druska, stipri srovė jas nuplauna. Būtina gerai išplauti dugną ir visų ratų arkas.

Plovimas

Purviną automobilį reikia plauti tuojau pat.

Neplaukite ir nedžiovinkite mašinos saulėje. Vėliau bus sunku nuvalyti greitai išdžiūvusio vandens paliktas dėmes.

Pirmiausia išorinis kėbulo paviršius gausiai sudrėkinkite. Ypač kruopščiai – negyvus vabzdžius ir purvo dėmes.

Plovimui naudokite minkštą kempinę arba minkštą šepetį su žarnos antgaliu.

Siekiant apsaugoti lakuotą dangą, į vandenį galima įpilti plaunamojo konservanto.

Plaunamą kėbulą reikia nuolat laistyti vandeniu.

Nuolat išplauti naudojamą kempinę arba šepetį.

Nuvalę nedidelį kėbulo paviršiaus dalį tuoj pat nuplaukite ją vandeniu.

Gausiai perliekite nuplautą kėbulo paviršių vandeniu, kad nuvalytumėte plaunamosios priemonės likučius.

Nenaudokite „pusiau sausos“ plovimo technologijos: kibiras vandens visam automobiliui. Purvo, smėlio ir dulkių likučiai ant skudurėlio ar kempinės braižo paviršių ir palieka smulkių įbrėžimų.

Nuplautą automobilį nušluostykite zomšiniu skudurėliu, leiskite išdžiūti ir iškart tepkite apsaugos priemonė.

Konservavimas

Nuplautas ir išdžiovintas kėbulo paviršius turi būti kuo dažniau apsaugomas konservuojamosiomis priemonėmis, nes taip apsaugomi dažai nuo neigiamo aplinkos poveikio. Konservuojama vaškiniu vandeniui atspariu sluoksniu, saugančiu dangą nuo saulės ir vandens poveikio.

Konservuoti reikia tada, kai vanduo ant kėbulo paviršiaus nesusikaupia į lašelius, o plačiai išsilieja. Reguliarus konservavimas užtikrins, kad dažai ilgai išliks ryškūs ir blizgantys.

Dažus konservuoti galima ir naudojant plaunamuosius konservantus. Deja, jie dažus veiksmingai saugo tik naudojami kaskart plaunant automobilį ir tuomet, kai jis plaunamas ne rečiau kaip kartą per 2–3 savaites. Naudoti reikia tik tuos konservantus, kurių sudėtyje yra sintetinio vaško. Konservuojamosios priemonės ypač rekomenduojamos po plovimo plovikliais. Konservuoti negalima, jei saulė ypač kaitri.

Kova su kėbulo korozija

Su korozijos problema susiduriame visi, nepaisant automobilio amžiaus. Naujam automobiliui, kurio kėbulas dar neturi korozijos židinių, o gamyklinė danga nauja ir švari, papildoma apsauga nuo korozijos yra tik profilaktinė priemonė, bet veikia labai efektyviai.

Tvarkydami naudotą automobilį nusiteikite, kad jo kėbulas daugiau ar mažiau bus paveiktas korozijos ir visiškai jos išnaikinti nepavyks, tad reikia maksimaliai pristabdyti jos poveikį ir apsaugoti nepažeistas vietas.

Stebėkite kėbulą, plaukite, poliruokite jį ir jis bus patikimai apsaugotas. Dugnas, net ir apdorotos labiausiai mechaniniam poveikiui atspariomis medžiagomis, negali visą laiką priešintis smėlio, žvyro, druskų ir temperatūrų pokyčių poveikiui. Jų veikiama gamyklinė danga pamažu yra.

Sparnai turi kišenes, kuriose kaupiasi drėgmė ir purvas. Net ir nusipirkus naują automobilį tikslinga nuimti ratus ir apžiūrėti, kaip bitumu padengti vidiniai sparnų paviršiai. Apsirikti gali ir gamykloje, o tada jau korozijos neišvengsite.

Taip pat lengvai pažeidžiami vidiniai slenksčių paviršiai, centrinių atramų pagrindai. Jie apdorojami gamykloje, bet visi gali suklysti. Slenksčiai ypač kenčia, jei pamirštos drenažo angos, skirtos išpilti iš slenksčių ten patekusį vandenį.

Naują automobilį padengti papildoma antikorozine danga nėra sunku. Tereikia turėti medžiagos ir jos tepimui skirtų įrankių. Sunkiau tokią operaciją atlikti naudotam automobiliui. Čia daugiausia laiko užims paviršiaus paruošimas. Nevertėtų palikti purvino ir sunkaus darbo vėlesniam laikui. Automobilio apdorojimui pasiruoškite metalinį šepetuką, medinį gremžtuką, švitrinio popieriaus, vaitspirito, rūdžių rišiklio ir antikorozinės dangos.

Prieš pradedant darbus reikia prisiminti, kad jie bus naudingi tik tinkamai paruošus paviršių. Jį būtina švariai nuvalyti. Tik ant švaraus, riebalais nesutepto paviršiaus gerai laikysis antikorozinės mastikos. Paruoštą paviršių geriausia plauti su spaudimu tekančiu vandeniu. Nuvalius purvą galima įvertinti senosios antikorozinės dangos būklę. Jei ji lupasi, reikia jį nulupti. Nuvalius mechaninį purvą, paviršius plaunamas vaitspiritu. Reikiamose vietose danga sutepama rūdžių rišikliu, o šiam išdžiuvus galima tepti naują antikorozinę dangą. Mastikas ir pastas galima tepti teptuku, glaistikliu arba pirštine. Pagrindinė sąlyga – neturi likti nepadengtų vietų.

Rankiniu būdu patogiausia tepti bitumines mastikas. Jos gerai priešinasi drėgmės ir druskų poveikiui, bet mažiau atsparios smėliui ir žvyrui, pasižymi mažu atsparumu šalčiui. Esant žemoms temperatūroms danga tampa trapi, užtenka stipresnio smūgio, kad mastika pradėtų skeldėti. Dažnai trumpalaikei dugno ir sparnų apsaugai naudojami vaško mišiniai. Jie gerai prasiskverbia į vidų ir užpildo poras, įskilimus ir kišenes, bet neatsparūs smūgiams. Galima vaško mišinius tepti ant bituminės mastikos didinat pastarosios atsparumą žemoms temperatūroms.

Kaip buvo minėta, visos detalės su angomis ypač greitai pasiduoda korozijai. Tai nėra atsitiktinumas. Ertmėse dėl vėdinimo trūkumo visada drėgna. Į suvirinimo siūlių tarpus prasiskverbia vandens ir purvo. Tepant antikorizinę dangą, tokios vietos kartais lieka netinkamai apdorotos, taigi aišku, kodėl korozija taip „mėgsta“ šias vietas.

Iki šeštojo dešimtmečio vidurio paslėptos ertmės beveik nebuvo apdorojamos ir mašinas gelbėjo tik didelis metalo storis. Tad jei turite mašiną, kuriai daugiau kaip 30 metų, paslėptomis ertmėmis būtina pasirūpinti patiems.

Antikorozine danga mašiną galima padengti specializuotose centruose. Jei sugalvosite dengti pats, ruoškitės – teks susidurti su sunkumais. Jei turite specialiai skysčių (dažų, antikorozinės dangos ir pan.) purškimo aparatą, užduotis paprastesnė. Tokio neturint galima naudoti rankinius ir kojinius siurblius, purkštuvus.

Servisuose nuplaunami vandeniu antikorozine danga dengiamas variklio dangtis ir bagažinės skyrius. Namuose gali iškilti sunkumų su džiovinimu, tad reiktų bent labai kruopščiai patrinti šias vietas drėgnu skudurėliu. Kėbulą patogiausią valyti užvažiavus ant estakados.

Pagrindinės dugno vietos, kurias reikia apdoroti

Norint pasiekti slenksčių ir atramų vidų, reikia pasiekti ir ištraukti guminius kamščius. Žinotina, kad amerikietiškose mašinose tokios ertmės gali būti visiškai uždaros, tad angas antikorozinei dangai įpurkšti teks darytis patiems. Taip pat reikia išvalyti slenksčių drenažines angas.

Dugną, arkas ir sunkiai pasiekiamas vietas būtina gerai nuplauti naudojat vandenį su spaudimu, nes kitaip visas darbas bus veltui. Naudojant suspaustą orą gerokai greičiau galima išdžiovinti nuplautas kėbulo vietas. Ratus reiktų nuimti – bus patogiau dirbti. Stabdžių būgnus, užpakalinį tiltą, kardano veleną ir pavarų dėžę reikia apsukti popieriumi. Belieka atidaryti dureles, variklio ir bagažinės dangčius ir galima pradėti darbą.

Jei apžiūrėsite ketvirtą dešimtmetį eksploatuojamo automobilio bamperius ir ratlankių gaubtus, tai ant jų tikrai pastebėsite korozijos žymių. Chromavimas taip pat paklūsta laiko dėsniams. Chromo paviršius turi silpną vietą – poringą dangą. Būtent todėl detalės padengiamos nikeliu ir variu, o vėliau chromuojamos. Deja, drėgmė, druskos, dujos, o paskiausiai ir korozija randa kelius ir patenka į detalę per poras. Taigi, dekoratyvines detales, jei jūsų mašina tokių turi, būtina kruopščiai prižiūrėti. Šių detalių priežiūros technologiją galima suskirstyti į dvi stadijas: purvo valymas, tiesioginis korozijos ir apsiblausimo pėdsakų šalinimas. Nikelio, vario ir chromo dangos sluoksnis labai plonas, todėl buferiams, gaubtams ir kitoms chromuotoms detalėms neigiamą poveikį turi valymas sausu skuduru. Paviršius draskomas ir intensyviai dėvisi.

Nuplautas detales reikia sausai nuvalyti ir apdoroti chromuotiems paviršiams skirtais chemikalais. Žiemą, kai situacija tampa sudėtingesnė, be chemikalų vertėtų naudoti ir apsauginio lako arba tepalo. Dengdami detales tepalu nepamirškite, kad jos turi ir kitą pusę, o korozija puola iš visur.

Naujas automobilis

Priežiūra tradicinė: valyti dulkes ir purvą nuo ratų, dugno, nišų ir kitų elementų. Užtepkite papildomą mastikos sluoksnį ant atvirų ertmių ir ratų arkų. Skystais konservantais apdorokite paslėptas ertmes. Prieinamas ertmes (durų apačias iš vidaus, bagažinę ir pan.) vertėtų apdoroti teptuku. Pasistenkite, paieškokite, kur jūsų mašinoje yra skylutės į slenksčius, atramas ir kitas uždaras ertmes, ir jas apdorokite.

Jei pastebėjote, kad kokia nors ertmė skylutės neturi (tarkim amerikietiškų mašinų slenksčiai), padarykite skylutę patys. Taip pat reikia žinoti, kad kai kuriuose mašinose gamykloje į uždaras ertmes pripurškiama suputotos, panašios į gumą, masės. Tokių ertmių liesti nereiktų.

Visas mašinos apačioje ir variklio skyriuje esančias tvirtinimo detales taip pat reiktų apdoroti konservantu.

Naudotas automobilis

Nenagrinėsime atvejų, kai korozija jau toli pažengusi ir vienintelis efektyvus kovos būdas – kėbulo remontas su virinimo darbais.

Darbų, skirtų apsaugoti automobilį nuo korozijos, apimtis priklauso nuo kėbulo būklės ir mašinos savininko kantrybės. Jei yra galimybė, mašiną reiktų pakelt keltuvu, nes dirbti duobėje ar ant estakados nebus patogu.

Darbų tvarka:

· patikrinti ratų, dugno, dažų ir kitų prieinamų vietų būklę;

· atšokusią, pažeistą ar net įtartinai atrodančią dangą nuimti. Atkreipti dėmesį į elementų susisiekimo vietas, pusiau uždaras ertmes, kur gausiai kaupiasi purvo;

· nuplauti automobilio dugną, ratų nišas ir visus kėbulo apačios elementus, nuvalyti visą purvą; atkreipkite dėmesį į vietas, kuriose gali kauptis purvo;

· visas vietas, nuo kurių nuvalyta sena danga, nušveisti metaliniu instrumentu;

· laikantis instrukcijų apdoroti paviršius rūdžių rišikliu;

· nuvalyti riebalus nuo apdorotų ir visas kitų kėbulo vietų;

· padengti paviršius gruntu ir gerai išdžiovinti, padengti mastika. Ypač silpnas vietas papildomai galima apdoroti skystais konservantais.

Deja, kaip kažkada rašėme, korozijos įveikti negalima, bet galima pristabdyti. Net ir po minėtų darbų korozijos židinių liks, bet valymas gerokai sustabdys jų plitimą. Dažniau valysite savo automobilį – rečiau reikės remontuoti jo kėbulą.

Automobilio vidus

Atidžiai apžiūrėti kėbulą po kilimėliais, bagažinėje ir variklio skyriuje.

Iki metalo nuvalyti pažeistą mastiką ir dažus.

Metalą apdoroti taip, kaip ir valant dugną.

Tepti gruntu, nudažyti, tepti apsauginį mastikos sluoksnį.

Išorinis automobilio paviršius

Atidžiai apžiūrėti kėbulo paviršių.

Nuvalyti išsipūtusius dažus, išvalyti įskilimus ir nuoskilas.

Patikrinti metalo būklę tose vietose, kur kėbulo dažų spalva pakito.

Įvertinti bendrą kėbulo būklę ir nuspręsti – perdažyti jį visą ar apsiriboti problemiškų vietų padažymu.

Jei nusprendėte padažyti, visas pažeistas vietas reikia nuvalyti iki metalo ir nuvalyti riebalus.

Metalą padengti gruntu.

Išlyginus gruntą visas vietas padažyti parinktais pagal visą kėbulo spalvą dažais.

Paviršių išdžiovinti ir nupoliruoti.

Uždaros ertmės

Atverti ir išvalyti visas ertmes.

Uždaras ertmes išplauti vandeniu su spaudimu; prapūsti suspaustu oru arba vasarą 12 dienų palikti džiūti.

Naudojant purkštuvą apdoroti skystu konservantu.

Ilgas automobilio saugojimas

Automobilį geriausia saugoti sausoje, tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje, kur temperatūra nenukreta žemiau 5 C, o santykinė drėgmė neviršija 70 proc. Tokiomis sąlygomis akumuliatoriaus galima neatjungti. Jei žiemą automobilis saugomas šaltoje patalpoje, akumuliatorių reiktų atjungti, magnetolą išimti ir saugoti atskirai.

Išleisti skystį iš stiklų plovimo bakelio.

Saugant automobilį patalpoje, į kurią patenka saulės šviesa, kėbulą ir padangas uždengti drėgmę praleidžiančia medžiaga. Jei bus naudojami drėgmės nepraleidžiantys apdangalai be vėdinimo angų priekinio ir užpakalinio stiklo zonose, po jais kondensuosis drėgmė, kuri per ilgą laiką gali pažeisti kėbulo dažus.

Jei esant žemai temperatūrai automobilis saugomas lauke uždengtas apdangalu, pastarasis neturi liestis su dažytais kėbulo paviršiais, nes dažai gali išsipūsti arba atšokti. Siekiant užtikrinti normalų paviršiaus vėdinimą, tarp kėbulo ir apdangalo reikia padėti mažiausiai 20 mm aukščio minkštas tarpines.

Parengta pagal užsienio spaudą Šaltinis